2
1 Broliai, jūs juk patys žinote, kad mūsų atvykimas pas jus paaiškėjo esąs ne lengvabūdiškas,
2 bet, kaip jūs žinote, mes įsidrąsinome savo Dieve kalbėti jums Dievo evangeliją didžiame sankirtyje, netgi prieš tai nukentėję ir užgauti Filipuose.
3 Nes mūsų raginimas būna ne iš klaidinimo, ne iš nešvarumo, ne su suktybe.
4 Priešingai, kaip esame Dievo ištirti ir pripažinti, kad mums būtų patikėta evangelija, lygiai taip kalbame, – ne tokiu būdu, kad žmonėms patiktume, bet Dievui, kuris ištiria ir pripažįsta mūsų širdis.
5 Nes mes, kaip žinote, niekada neveikėme nei įsiteikiančia kalba, nei godumą paslepiančia priedanga – Dievas yra liudytojas, –
6 ir neieškojome šlovės iš žmonių, – nei iš jūsų, nei iš kitų, – nors būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti apsunkinimu.
7 Bet buvome tarp jūsų švelnūs, kaip ir žindanti motina meilingai globoja savuosius vaikus.
8 Tokiu būdu mielu noru linkdami į jus, džiaugėmės pasidalydami su jumis ne tik Dievo evangelija, bet ir savo pačių sielomis, nes tapote mums mylimais žmonėmis.
9 Nes jūs, broliai, atsimenate mūsų sunkų darbą ir skaudų triūsą: juk dirbdami naktį ir dieną, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, mes kaip šaukliai jums skelbėme Dievo evangeliją.
10 Jūs esate liudytojai, Dievas taip pat, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai mes elgėmės su jumis, kurie tikite.
11 Kaip tiksliai žinote, elgėmės būtent ragindami ir guosdami ir įpareigodami kiekvieną iš jūsų atskirai, tarsi tėvas savo vaikus,
12 kad vaikščiotumėte vertai Dievo, kuris pašaukė jus į savo karalystę ir šlovę.
13 Todėl mes taip pat be paliovos dėkojame Dievui, kad jūs, gavę iš mūsų girdėtą Dievo žodį, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet kaip tokį, koks jis iš tikro yra – Dievo žodį, kuris ir atlieka savo darbą jumyse, kurie tikite.
14 Nes jūs, broliai, tapote sekėjais Judėjoje esančių Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kadangi ir jūs nuo savo tautiečių iškentėjote tuos pačius dalykus, kaip ir jos nuo žydų,
15 kurie nužudė tiek Viešpatį Jėzų, tiek savo pranašus, taip pat persekiojo mus. Ir jie nepatinka Dievui, ir yra priešiški visiems žmonėms
16 tuo, kad uždraudžia mums kalbėti kitataučiams, kad tie būtų išgelbėti – savo pačių nuodėmių saikui pripildyti; be to, rūstybė yra atėjusi ant jų galutinai.
17 O mes, broliai, vos valandos laiką priverstinai patyrę artimų žmonių – jūsų – netektį (fizinio buvimo atžvilgiu, ne širdies atžvilgiu), juo labiau puolėme su dideliu troškimu išvysti jūsų veidus.
18 Todėl nutarėme atvykti pas jus – aš Paulius, beje, ir vienąsyk ir kitą, – bet mums sutrukdė Šėtonas.
19 Nes kas yra mūsų viltis ar džiaugsmas ar džiūgavimo vainikas? Arba, kas kitas, jeigu ne jūs mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus akivaizdoje, kai jis ateis?!
20 Jūs juk esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!