☰ Jono 1
Evangelija pagal Joną
1
Žodis buvo pradžioje, buvo pas Dievą, buvo Dievas
1 Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir *Žodis buvo Dievas. 2 Tasai buvo pradžioje pas Dievą.
Žodžio (Kristaus) veikla prieš savo įsikūnijimą
3  †Kiekviena visatos dalis atsirado per jį, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. 4 Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių Šviesa. 5 Ir Šviesa nuolat šviečia tamsoje, ‡tačiau tamsa jos §nepagavo.
Jonas Krikštytojas paruošia kelią Mesijui
6  *Atsirado nuo Dievo atsiųstas žmogus, †vardu Jonas. 7 Tasai atėjo tam, kad būtų liudijimas, – kad liudytų apie Šviesą, idant visi per jį įtikėtų. 8 Jis nebuvo ta Šviesa, bet buvo pasiųstas liudyti apie tą Šviesą.
Kai kas atmeta Mesiją
9  ‡Tikroji Šviesa buvo ta, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. 10 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis atsirado per jį, §bet pasaulis jo nepažinojo. 11 Į *savo nuosavybę jis atėjo, ir savieji jo nepriėmė.
Kai kas priima Mesiją
12 Bet †visiems, kurie jį priėmė, tiems jis davė ‡įgaliojimą tapti Dievo vaikais – tiems, kurie pasitiki jo vardu, 13 kurie yra pagimdyti nei §iš kraujo, nei iš *kūno valios, nei iš †vyro valios, bet iš Dievo.
Mesijo įsikūnijimas
14  ‡O §tas Žodis *tapo kūnu ir †apsigyveno tarp mūsų – ir mes matėme jo šlovę, būtent Viengimio nuo Tėvo šlovę – pilnas malonės ir tiesos. 15 Jonas *liudijo apie jį ir šaukė, sakydamas: „Šitas buvo tas, apie kurį kalbėjau šitaip: „Tas, kuris ateina po manęs, yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane“.“ 16 Ir mes visi iš jo pilnatvės gavome ‡ir §malonę, pakeičiančią malonę, 17 nes Įstatymas buvo duotas per Mozę; malonė ir tiesa *atėjo per Jėzų Kristų. 18 Dievo niekas niekada nėra matęs; viengimis Sūnus, kuris yra Tėvo †užantyje, – tas jį ‡apsakė.
Jonas liudija kunigams ir levitams
19 Ir šitas yra Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės siuntė kunigų ir levitų jo paklausti: „Kas tu esi?“ 20 Ir jis išpažino ir §neišsisukinėjo, bet išpažino: „Aš nesu *Kristus.“ 21 Ir jie paklausė jo: „Tai kas gi? Ar tu †Elijas?“ O jis sako: „Nesu.“ „Ar tu ‡tas Pranašas?“ Ir jis atsakė: „Ne.“ 22 Tada jie tarė jam: „Kas tu esi, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23 Jis tarė: „Aš esu §dykumoje šaukiančiojo balsas: „Darykite *VIEŠPAČIUI tiesų kelią“, kaip sakė pranašas †Izaijas.“ 24 O atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25 Ir jo paklausdami jie jam tarė: „Tai kodėl krikštiji, jei nesi ‡Kristus, nei Elijas, nei §tas Pranašas?“ 26 Jonas jiems atsakė, tardamas: „Aš krikštiju vandeniu, bet tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate. 27 Jis yra tas, kuris ateina po manęs, kuris yra viršesnis už mane, kurio apavo dirželio aš nesu vertas atrišti.“
28 Šie dalykai įvyko *Betabaroje anapus Jordano, kur †Jonas krikštydavo.
Jonas Krikštytojas liudija Mesijo pasikrikštijimo metu
29 Rytojaus dieną Jonas *pamatė ateinantį pas jį Jėzų ir *pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris ‡pašalina pasaulio nuodėmę! 30 Šitas yra tas, apie kurį aš sakiau: „Po manęs ateina vyras, kuris yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane.“ 31 Ir aš jo nepažinojau, bet todėl atėjau krikštydamas §vandeniu, – kad jis būtų apreikštas Izraeliui.“ 32 Ir Jonas paliudijo, sakydamas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko ant jo. 33 Ir aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: „Ant *ko pamatysi nusileidžiančią Dvasią, taip pat ant jo pasiliekančią, jis yra †tas, kuris krikštija ‡Šventąja Dvasia.“ 34 Ir aš esu matęs ir esu liudijęs, kad šitas yra Dievo Sūnus.“
Andriejus ir Petras seka paskui Mesiją
35 Rytojaus dieną vėl stovėjo Jonas ir du iš jo mokytinių, 36 ir žiūrėdamas į einantį Jėzų jis sako: „Štai Dievo Avinėlis!“
37  §Tuodu mokytiniai girdėjo jį tai kalbant ir nusekė paskui Jėzų. 38  *Tada Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, *tarė jiems: †„Ko ieškote?“ O jie tarė jam: „Rabi, – ‡(verčiant būtų pasakyta „Mokytojau“) – kur tamsta gyveni?“ 39 Jis *pasakė jiems: „Ateikite ir pamatykite.“ Jie atėjo ir pamatė, kur jis §gyvena, ir tą dieną pasiliko pas jį. O buvo apie *dešimtą valandą. 40 Vienas iš tų dviejų, kurie buvo girdėję tai iš Jono ir nusekę paskui †Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41  ‡Jis pirmas *susiieškojo savo brolį Simoną ir jam *pasakė: „Mes radome Mesiją!“ §(Išvertus tai reiškia „Kristų“). 42 Ir jis atvedė jį pas Jėzų, o įbedęs akis į jį Jėzus tarė: „Tu esi Simonas, Jonos sūnus. Tu būsi vadinamas Kefu.“ *(Verčiant tai yra †„Petras“.)
Pilypas ir Natanielius seka paskui Mesiją
43 Rytojaus dieną Jėzus norėjo eiti į Galilėją. Ir jis *surado Pilypą ir jam *tarė: „Sek paskui mane!“ 44 O Pilypas buvo iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro miesto. 45 Pilypas *surado Natanaelį ir jam *pasakė: „Mes suradome tą, apie kurį rašė Mozė įstatyme, taip pat pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų.“ 46 O Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas jam *sakė: „Ateik ir pasižiūrėk!“ 47 Jėzus pamatė Natanaelį, ateinantį pas jį, ir *pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!“ 48 Natanaelis jam *tarė: „Iš kur mane pažinai?“ Jėzus atsakydamas tarė jam: „Prieš Pilypui pašaukiant tave, kai buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“ 49 Natanaelis atsakydamas jam *tarė: „Rabi, tu esi Dievo Sūnus! Tu esi Izraelio Karalius!“ 50 Jėzus atsakydamas tarė jam: „Ar tu tiki, kadangi aš tau pasakiau: „Aš mačiau tave po figmedžiu“? Pamatysi už šituos didesnių dalykų.“ 51 Ir jis sako jam: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ‡nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“
* 1:1 „Žodis buvo Dievas“ – Arba „koks Dievas, toks buvo Žodis“. † 1:3 „Kiekviena visatos dalis“ – Gr. tekste nėra čia ir Apr 21:5 artikelio prie žodžio πάντα (panta), kuris čia yra bevardės žodžio πας (pas) vardininko dgs. forma. Panašiuose kontekstuose yra artikelis ir todėl ten išversta „visa“ (I Kor 8:6, Ef 3:9, Kol 1:16). ‡ 1:5 „tačiau“ – Arba „ir“. § 1:5 „nepagavo“ – Gr. žodis καταλαμβάνω (katalambano) vartojamas dar Mk 9:18; Jn 8:3-4, 12:35; Apd 4:13, 10:34, 25:25; Rom 9:30; I Kor 9:24; Ef 3:18; Flp 3:12-13; I Tes 5:4. Žodis turi dvi pagrindines reikšmes: (1) nutverti, ir (2) suvokti. Su neiginiu galima išversti „neužgožė“, „nepasisavino“, „nenutvėrė“, „nenugalėjo“, „nepriėmė“, „neįgijo“, „nesuvokė“, bet kadangi abi reikšmės tinka šiame kontekste, pasirinktas žodis „nepagavo“, kuris reiškia ir „nenutvėrė“ ir „nesuvokė“. * 1:6 „Atsirado Jonas“ – Plg. Mk 1:4. † 1:6 „vardu Jonas“ – T. „kurio vardas Jonas“. ‡ 1:9 Kai kas verčia eilutę kitaip: „Tikroji Šviesa buvo ta, kuri, ateidama į pasaulį, apšviečia kiekvieną žmogų.“ Pagrindinis vertimas yra geresnis, nes frazė „kiekvienas žmogus, kuris ateina į pasaulį“ yra neretas hebraizmas, kuris paprastai nusako kiekvieną žmogų be išimties. § 1:10 „bet“ – Arba „ir“. Gr. žodis καί kartais verčiamas „bet“ (plg. Jn 1:20). * 1:11 „savo nuosavybę“ – Arba „tuos dalykus, kurie jam priklausė“, nes čia gr. žodis, išverstas „nuosavybę“ pagrindiniame vertime ir „tuos dalykus“ išnašoje, yra dgs. † 1:12 „visiems, kurie“ – Arba „tiek, kiek tik“. ‡ 1:12 „įgaliojimą“ – Arba „teisę“, „privilegiją“. § 1:13 „iš“ (4 k.) – Gr. žodis εκ (ek), čia išverstas „iš“, įvairiai vartojamas, nes turi skirtingų reikšmių skirtingose sandarose ir kontekstuose. Čia jis rodo į priežastį (plg. Rom 4:14, 16; 5:1 ir kt.). Dvasinį gimimą lemia Dievas (Jok 1:18, I Pt 1:3), kuris pats nustatė, kaip Jis nusidėjėlius atgimdo (Jn 3:16). „iš kraujo“ – Gr. dgs., t. y. „iš kraujų“. Greičiausiai rodo į tautinę kilmę, kuri visai nelemia žmogaus atgimimą. * 1:13 „kūno“ – Kartais gr. žodis rodo į žmogų, į mirtingąjį, arba kaip kuopinis žodis gali rodyti į visus žmones bendrai arba į bet kurį žmogų. † 1:13 „vyro“ – Įprastai gr. žodis rodo į vyriškos lyties žmogų, pvz., gal čia nusako tariamo gimusiojo fizinį tėvą. ‡ 1:14 „O“ – Arba „Ir“. § 1:14 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „Šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti. * 1:14 „tapo kūnu“ – T. y. tapo žmogumi, neatsisakęs buvimo Dievu (žr. Jn 1:1). Žodis, kuris visada buvo ir visada bus Dievas Sūnus, pradėjo būti žmogumi, bet nenustojo būti Dievas. † 1:14 „apsigyveno“ – Arba „apsigyveno palapinėje“. ‡ 1:16 „ir“ – Arba „net“, „tai yra“ (priklausomai nuo sakinio sandaros). § 1:16 „malonę, pakeičiančią malonę“ – Arba „malonę vietoj malonės“, „malonę ant (po) malonės“, „malonę, užimančią malonės vietą“. Prasmė gali būti tai, kad apsčiai gavome malonės, arba, kad naujosios sandoros malonė, kurią liudijo Įstatymas, Jėzuje pakeitė senosios sandoros malonę (užėmė vietą jos). * 1:17 „atėjo“ – Arba „atsirado“. † 1:18 „užantyje“ – Žr. Jn 13:23 išnašą. ‡ 1:18 „apsakė“ – Arba „apibūdino“. § 1:20 „neišsisukinėjo“ – Gr. žodis ἀρνέομαι (arneomai) be neiginio verčiamas ir „išsižadėti“, „neigti“, „išsiginti“, „vangstytis“. * 1:20 „Kristus“ – Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip Mesijo pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas Pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių. † 1:21 „Elijas“ – Žr. Mal 4:5. ‡ 1:21 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti. Jie klausė, ar Jonas yra tas Pranašas, kuris išpranašautas Įst 18:15,18 eilutėse. Pagal Mt 11:9, žinome, kad Jonas buvo pranašas, tai klausimas nebuvo bendras, bet konkretus – jie klausė, ar jis tas ypatingas Pranašas, kurio laukė. Palyginus su 25 eil., žinome, kad bent šie žmonės nesuprato, kad ST numatytas ypatingas Pranašas būsiąs pats Mesijas. § 1:23 „dykumoje“ – Arba „tyruose“, „dykvietėje“. Iz 40:3, Mal 3:1. * 1:23 „VIEŠPAČIUI tiesų kelią“ – Gr. „VIEŠPATIES kelią tiesų“. Gr. k. kilmininkas kartais prilygsta lietuvių k. naudininkui. † 1:23 „Izaijas“ – Gr. Ἡσαΐας (Hėsaḯas). ‡ 1:25 „Kristus“ – T. y. „Mesijas“. Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių. § 1:25 „tas“ – Gr. žymimasis artikelis. Žr. Jn 1:21 išnašą. * 1:28 „Betabaroje anapus Jordano“ – Žr. Jn 10:40. † 1:28 „Jonas krikštydavo“ – T. „būdavo Jonas krikštydamas“. ‡ 1:29 „pašalina“ – Arba „nuneša“, t. y. prisiima ant savęs ir taip pašalina nuo bejėgių nusidėjėlių. § 1:31 „vandeniu“ – Gr. sandara ἐν τῷ ὕδατι (en to hudati) gali būti verčiama ir „vandenyje“. Ta pati gr. frazė (su artikeliu) vartojama NT tik I Jn 5:6 (2 k.), o frazė be artikelio – ἐν ὕδατι (en hudati) – vartojama šiose eilutėse: Mt 3:11; Mk 1:8; Jn 1:26, 33. * 1:33 „ko“ – Arba „ko tik“. † 1:33 „tas, kuris krikštija Šventąja Dvasia“ – Arba „krikštytojas Šventąja Dvasia“. ‡ 1:33 „Šventąja Dvasia“ – Gr. sandara ἐν Πνεύματι Ἁγίῳ (en Pneumati Hagio) gali būti verčiama ir „Šventojoje Dvasioje“. Plg. „vandeniu“ 31-oje eilutėje. § 1:37 „Tuodu“ – Arba „Tie du“ (gr. artikelis išverstas „tie“). * 1:38 „Tada“ – Arba „Bet“. † 1:38 „Ko“ – Gr. kalboje tai bevardės giminės įvardis, todėl nerodo į asmenį. Galima išversti „Kokio dalyko“. ‡ 1:38 Tekstas skliausteliuose be abejo yra Jono paaiškinimas skaitytojams, nemokantiems hebrajų kalbos, nes žodis „Rabi“ yra hbr. Plg. Jn 1:41, 42; 9:7; 19:17; 20:16. § 1:39 „gyvena“, „pasiliko“ – Abudu veiksmažodžiai yra išversti iš dviejų to paties gr. k. žodžio formų. * 1:39 „dešimtą valandą“ – Jei Jonas vartoja žydų laiko žymėjimo sistemą, tai būtų 16 valanda, o jeigu romėnų sistemą vartoja, tai 10 val. ryto. † 1:40 „Jėzų“ – T. „jį“. ‡ 1:41 „Jis pirmas *susiieškojo savo brolį“ – Priimtojo teksto būdvardis („pirmas“, ne KT prieveiksmis „pirmiausia“) duoda užuominą, kad Andriejus pirmas pakvietė savo brolį, o po to neišvardintas buvęs Jono Krikštytojo mokytinis (greičiausiai pats teksto rašytojas Jonas) irgi pakvietė savo brolį – Jokūbą. § 1:41 Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems, nes „Mesijas“ yra hbr. žodis, bet „Kristus“ yra gr. * 1:42 Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems. † 1:42 „Petras“ – Arba „akmuo“. Plg. Mt 4:18. ‡ 1:51 „nuo šiol“ – Gr. ἀπ᾽ ἄρτι (ap arti); arba „ateityje“, „po šitos dabarties“. Žr. Mt 23:39; 26:29, 64; Jn 1:51; 13:19; 14:7.
☰