4
Dos Kodgeddam ni Moivuyan ki Disas
(Mateo 4:1-11; Marcos 1:12-13)
Na, to noboutismuwan don si Disas, id tanan sikandin diyot Oweg to Jordan. No‑iroomman sikandin to Uhis no Ispiritu woy id piyod sikandin diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa. Woy rutun, daom to oppat‑no‑puun allow, id geddaman sikandin ni Moivuyan kod kopiyod sikandin nod puung to saa. Iddon timpu, waa sikandin id ka‑an, de‑en oray sikandin id gutasan diyot kotompusan. Na kahin Moivuyan kandin to, “Otik mooggot ka en no Anak to Monama, suhuwow inis batu nod kovovallan no paan.”
Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
‘Konna ra koka‑an kos od poko‑uyag to minuvu.’ ”*
Nopongnga idda, id piyod sikandin ni Moivuyan diyot oray'n mowwet no buvungan. Woy id pokita rin iddos langun to kohoriyan ka‑ay to ampow't ingod to songo‑kodpollokpollok da. Kahin Moivuyan to, “Id boggoy ku kikow kos kotungud to kodponguu ka‑ay't langun no kohoriyan woy dos kodpongomunoy to korotuwan dan. Su inis langun, id boggoy koddi, de‑en id pokovoggoy ku mandad ini riyot ahad ondoy no id kopi‑i ku nod boggayan. Na otid simba ka koddi, kikow ron ini langun.”
Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
‘Iyon du ra simba‑ana iddos Monama nod Longaggon du woy sikandin da kos duurumanniyu.’ ”*
Nopongnga idda, id piyod sikandin ni Moivuyan diyon to Jerusalem woy id poohinat din sikandin diyot oray'n motikang no sakup to templo. Kahi rin to, “Otik sikkow en kos Anak to Monama, timballu ka riyot dosiyung. 10 Su no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
‘Od suhuwon to Monama iddos mgo ponolihan din to kodtavang kikow amoy dii ka od komonnu.
11 Od saakon ka nikandan amoy ahad ikos pa‑a ru, diid kohisgisan to batu.’ ”*
12 Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi mandad diyot Nosulat no Kahit Monama no,
‘Yo ru geddami kos Monama nod Longaggon du.’ ”*
13 To nopongnga iddos langun no po‑ukit ni Moivuyan to kodgeddam ki Disas, id tonanan din pa sikandin tahad woy id puhawang din no duwon dad allow nod geddaman din si Disas.
14 Na, id livod si Disas diyot Galilea no no‑iroomman to Uhis no Ispiritu, woy nokoso‑ob iddos dinoggan moka‑atag kandin diyon to langun no bonuwa no morani rutun. 15 Id nonaw sikandin diyot mgo simba‑an to Judio woy id doong sikandin to langun.
Waa id Pomakoy ki Disas iddos Toho Nazaret
(Mateo 13:53-58; Marcos 6:1-6)
16 Na, id undiyon si Disas to bonuwa to Nazaret, dos lugaa no id dokollan din. Diyon to Allow't Kod‑imolloy, mid undiyon sikandin to simba‑an to mgo Judio, su idda me‑en kos nooyami rin nod puungan. Id lohinat sikandin diyot isowwan to mgo minuvu amoy od basa to kahit Monama. 17 Id toyawwan sikandin taddot id luun no popii no id sulat ni propeta Isaias. Na id bollat din idda woy to nokita rin don, id basa rin no mid ungketen to,
18 “No‑iroomman a to Ispiritu to Monama nod Longaggon,
su id aam a nikandin amoy od ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot mgo worowora.
Id popiyod a nikandin amoy'd posaddoo no duwon don kolegguangan taddot nongo‑uripon,
amoy od pokokita ron iddos mgo butud woy amoy od tavang taddot od pon‑ooyuwon.
19 Id popiyod a mandad nikandin amoy'd posaddoo to mgo minuvu no id inguma ron kos timpu nid pokita to Monama kos kopiyannoy rin kandan.”*
20 Nopongnga ni Disas tid basa iddos Nosulat no Kahit Monama, id luun din idda woy id po‑uli riyot sinolihan dutun. Mid unsad sikandin amoy'd nonaw woy langun to mgo minuvu rutun, id totongtong nid pominog kandin. 21 Na id tigkanoy sikandin nid nonaw kandan, kahi rin to, “Iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama nid basa ku, notuman don ko‑ungkay to norinog dow ini.”
22 Id doong kandin iddos langun no minuvu woy nosoobbuwan dan taddot kotuihan din to kod‑ooseng. Kahi ran to, “Konna vo anak da man sikandin ni Jose?”
23 Kahin Disas kandan to, “Nokosaddoo a nid kopi‑i row nod ikahi koddi ka‑ay't ponunggelengan no mid ungketen to, ‘Sikkow no doktor, unna‑aw pa tod bawi kos ko‑ugolingun du.’ Woy id kopi‑i row nod ikahi koddi to, ‘Iddos norinog doy nid puungan du riyot bonuwa to Capernaum, ko‑ilangan mandad nod puungan du ka‑ay't kikow ron en no bonuwa.’ 24 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no waa propeta nod tonggapon diyot kandin da en no ingod. 25 Sompotta row iddos notomanan iddot timpu ni propeta Elias. Daom to mgo otollu woy'd tongngot lahun, waa id uran woy duwon dakkoon gutas. Iddon timpu, mo‑uraan bau ka‑ay to Isael no id ponggutasan. 26 Piru iddos Monama, waa rin po‑undiyonna si Elias nod tavang to ahad ondoy kandan, ko konna, id po‑undiyon din sikandin to Sarepta* no sakup to Sidon amoy od tavang taddot ba‑ay'n bau no konna Judio. 27 Woy iddot timpu ni propeta Eliseo, mo‑uraa mandad no minuvu riyot Israel no duwon bohok no et‑et. Piru waa ahad sokkad kandan no no‑uliyan, ko konna, idda ra en so konna Judio no si Naaman no toho Siria.”
28 Na, to norinog idda to langun no minuvu riyot simba‑an to mgo Judio, oraroy ran no nolingasa. 29 Posidlohinat sikandan woy id pohos dan sikandin nid poleggua riyot bonuwa, woy id goyod dan po‑undiyot ibpit to daama to buvungan no id poohinatan taddot bonuwa ran, su amoy od uuhon dan sikandin dutun. 30 Piru id baya si Disas diyot tongannan to mo‑uraan minuvu woy ponayun don id ipanow.
Dos Kodpoleggua ni Disas to Busow no id Lasud diyot Sokkad no Mama
(Mateo 13:53-58; Marcos 1:21-28)
31 Na, id undiyon si Disas to bonuwa to Capernaum no sakup to Galilea. Woy riyon to Allow't Kod‑imolloy, id nonaw sikandin diyot mgo minuvu. 32 Nosoobbuwan dan taddot kodnonaw rin, su duwon en kotuusan to kod‑ooseng din. 33 Na riyot simba‑an to mgo Judio, duwon sokkad no minuvu no id losuran to busow, woy id pomehes sikandin no mid ungketen to, 34 “Disas no toho Nazaret, ondak lavut du konami? Id undini ka vo amoy'd silutan koy nikkow? Id kilaa a kikow, su sikkow en kos Uhis no Anak to Monama.”
35 Na id sugga ni Disas iddos busow, kahi rin to, “Po‑onong‑onong ka! Leggua kad kandin!” Idda ron en, to kodleggua taddot busow, id buntug din iddos minuvu riyot isowwan to ko‑urallan, piru waa sikandin nomonnu. 36 Nosoobbuwan iddos langun no mgo minuvu woy id po‑ikohiyoy ran to, “Eh, ondan man inin mgo nonaw? Duwon kotuusan woy kotungud din nod sugga to mgo busow, woy id leggua en.”
37 Pomon tadda, nokoso‑ob iddos moka‑atag ki Disas diyon to langun no mgo lugaa rutun.
Id Bowiyan ni Disas iddos Mo‑uraan Novohokan
(Mateo 8:14-17; Marcos 1:29-34)
38 Na, to id leggua si Disas diyot simba‑an to mgo Judio, mid undiyon sikandin to baoy ni Simon.* Dutun, iddos ba‑ay'n onuhang ni Simon, oray'n id momonit. De‑en id nganoy ran ki Disas amoy'd ko‑uliyan sikandin. 39 Id poroniyan din iddos novohokan woy id sugga rin iddos kodmomonit, woy idda ron en, no‑uliyan sikandin. Na, id onnow sikandin woy id sondad kandan to koka‑an.
40 To od kosagkup don, id piyod to mgo minuvu riyot ki Disas iddos langun nod kovohokan. Id somaddan ni Disas kos uu taddot ipat sokkad woy no‑uliyan sikandan. 41 Na, id poleggua rin mandad iddos mgo busow no id lasud taddot mo‑uraan minuvu. To id leggua iddos mgo busow, id pomehes sikandan no mid ungketen to, “Sikkow en kos Anak to Monama!”
Piru id sugga sikandan ni Disas woy waa rin po‑osenga, su nosorollan dan man no sikandin en kos Mesiyas.
Nonaw si Disas diyot Galilea
(Marcos 1:35-39)
42 To na‑allow ron, mid undiyon si Disas to noka‑awoy‑awoy'n lugaa. Id nonangkap kandin iddos mgo minuvu, woy to nokita ran don sikandin, id owiran dan sikandin no diid awa riyot bonuwa ran. 43 Piru kahin Disas kandan to, “Ko‑ilangan no id pokoponudtuu ku riyot osson mgo bonuwa iddos Moppiyon Dinoggan moka‑atag to kodharit Monama. Oyya su ini en kos dontulon to kodpopiyod koddi.”
44 Na, id ponayun sikandin nid ponudtuu to kahit Monama riyot mgo simba‑an to Judio no riyot mgo bonuwa to sakup to Judea.
* 4:4 Od kovasa ini riyot Deuteronomio 8:3. * 4:8 Od kovasa ini riyot Deuteronomio 6:13. * 4:11 Od kovasa ini riyot Salmo 91:11-12. * 4:12 Od kovasa ini riyot Deuteronomio 6:16. * 4:19 Od kovasa ini riyot Isaias 61:1-2. * 4:26 Inis Sarepta, bonuwa to konna mgo Judio. * 4:38 Inin Simon, sikandin en si Pedro.