10
Parábola del redil
1 Ngaa síj ni gataj Jesús:
―Xa̱ngaꞌ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ: Sisi̱ u̱n tsínj ahui ne̱ꞌ chrej ru̱cu xingá ma̱n xachij atúj sij chruhua xingá, ni̱ hué sij huin tsínj tu̱. Daj si naꞌuej ruhua sij ga̱tu sij ne̱ꞌ rian xingá rian atúj néꞌ.
2 Sani̱ tsínj atúj rian xingá, ni̱ hué sij huin tsínj da̱n xachij. Ni̱ dugumi sij.
3 Ni̱ naꞌníj tsínj dugumi rian xingá ga̱tu tsínj da̱n daj. Ni̱ aꞌmi sij si-xugüi go̱ꞌngo xuj. Ni̱ naniꞌi ni xuj si-na̱ne sij. Ni̱ gui̱ri sij xúꞌ chruhua xingá.
4 Ni̱ ngaa gahui ni xachij daj, ni̱ táj dian tsínj dugumi daj. Ni̱ nicoꞌ ni xuj rucú sij. Daj si hua niꞌi ni xuj si-na̱ne sij aj.
5 Sani̱ si̱ guinicoꞌ ni xucu ango tsínj daj. Maan si gunánj xuj rian síꞌ. Daj si nun niꞌi xuj si-na̱ne ango tsínj da mánj. ―Daj gataj Jesús.
6 Ni̱ da̱j rúnꞌ hua ꞌngo̱ cuento hua nuguanꞌ gaꞌmi Jesús rian ni sij. Sani̱ nun gara daꞌngaꞌ ruhua ni sij si gataj síꞌ.
Jesús, el buen pastor
7 Ngaa ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:
―Xa̱ngaꞌ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ da̱j rúnꞌ huin rian xingá rian atúj ni xachij, ni̱ hué daj huin manꞌānj.
8 Daranꞌ ni tsínj gaꞌna̱ꞌ ngaa achin ga̱ꞌnaꞌ manꞌānj, ni̱ huin ni sij tsínj tu̱. Sani̱ nun gunun ni xuj si gaꞌmi ni síꞌ.
9 Da̱j rúnꞌ huin rian xingá huin manꞌānj. Tsínj ꞌna̱ꞌ riānj, ni̱ ga̱tu sij chruhua xingá, ni̱ ga̱nani sij, gui̱ꞌyā. Ni̱ ga̱huin sij da̱j rúnꞌ huin xachij ngaa ahui natu xuj chruhua xingá na̱riꞌ xuj xa̱ xuj.
10 ’Sani̱ maan si huin ruhua tsínj tu̱ daj gui̱ꞌyaj tu̱ síꞌ, ni̱ da̱gahuiꞌ síꞌ nej, ni̱ de̱reꞌ síꞌ ni xachij daj, huin ruhua síꞌ. Sani̱ gaꞌnāj xiꞌí si huin ruhuāj ga̱ ni̱ꞌnaꞌ ni xachij. Ni̱ ga̱ ni̱ꞌnaꞌ xa̱ngaꞌ ni xuj, ruhuāj aj.
11 ’Huēj huin tsínj dugumi sa̱ꞌ ni xachij. Ni̱ ga̱huīj xiꞌí ni dānj.
12 Tsínj huin moso, sani̱ sé tsínj da̱n xachij huin sij mánj. Tsínj ꞌyaj gana sanꞌanj huin sij aj. Ni̱ ngaa gui̱niꞌi sij ꞌngo̱ xáꞌyanj huee, ni̱ du̱náj sij ni xachij. Ni̱ gu̱nánj sij ga̱nꞌanj sij. Ngaa ni̱ gui̱daꞌa xáꞌyanj xachij daj. Ni̱ gaxaꞌni̱ daranꞌ ni xachij, gui̱ꞌyaj xáꞌyanj da aj.
13 Ni̱ unánj tsínj moso daj si nitaj si nahuij ruhua sij niꞌyaj sij ni xachij mánj. Maan si tsínj ꞌyaj gana sanꞌanj huin sij aj.
14 ’Huēj huin tsínj dugumi sa̱ꞌ xachij. Ni̱ niꞌīnj ni dānj. Ni̱ niꞌi ni dānj manꞌānj nej.
15 Ni̱ niꞌi chrē manꞌānj. Ni̱ niꞌīnj chrē nej. Ni̱ da̱j rúnꞌ hua manꞌānj nga̱ chrē, ni̱ daꞌngaꞌ daj hua ni dānj ngāj. Ni̱ ga̱huīj xiꞌí ni dānj xachij nej.
16 Ni̱ ni̱cā ango ni dānj xachij. Ni̱ sé si nu̱n xuj chruhua xingá nan mánj. Ni̱ hua nia̱n gui̱nicā ango ni xúꞌ daj ga̱ꞌnāj. Ngaa ni̱ gu̱nun ni xúꞌ si-nu̱guanꞌānj. Ni̱ gui̱man ga̱huin chreꞌ ni xúꞌ nga̱ ni xucu mán asi̱j sini. Ngaa ni̱ manꞌānj du̱gumi daranꞌ ni xachij daj.
17 ’Ni̱ gaꞌuej ruhuāj ga̱huīj. Ni̱ ga̱naꞌnī ru̱huaꞌ yūnj. Ni̱ xiꞌí si gaꞌuej ruhuāj ga̱huīj xiꞌí ni dānj, ni̱ xiꞌí daj ꞌi̱ ruhua chrē niꞌya manꞌānj.
18 Nitaj si gui̱ꞌyaj ango ni sij sisi̱ ga̱huīj. Sani̱ ga̱huīj güenda manꞌānj. Hua sun riānj ga̱tā sisi̱ ga̱huīj. Ni̱ hua sun riānj ga̱tā sisi̱ ga̱naꞌnij ru̱huaꞌ yūnj nej aj. Nan huin sun gaꞌninꞌ chrē riānj anj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
19 Ni̱ ngaa gunun ni tsínj israelita ni nuguanꞌ daj, ni̱ gaꞌmi guitsi ru̱huaꞌ yún ni sij.
20 Ni̱ gataj daꞌaj ni sij:
―Nu̱n nane̱ xi̱ꞌi niman sij. Ni̱ sinúnj sij nej. Ngaa ni̱ u̱n sin ni̱ unun a ni é re̱ꞌ si ataj sij únj. ―Daj gataj ni sij.
21 Sani̱ gataj ango daꞌaj ni sij:
―Nitaj si aꞌmi ꞌngo̱ tsínj nu̱n nane̱ xi̱ꞌi niman nuguanꞌ hua nan mánj. Ni̱ si̱ gaꞌue na̱xiꞌni rian tsínj duri, gui̱ꞌyaj ꞌngo̱ nane̱ xi̱ꞌi mánj. ―Daj gataj ni sij.
Los judíos rechazan a Jesús
22 Ni̱ xumanꞌ Jerusalén, ni̱ guiꞌyaj ni sij guiꞌyanj xiꞌí si nasíj yoꞌ ngaa nagaꞌuiꞌ ni sij nuhui nico rian Yanꞌanj. Ni̱ ni yahui̱ nuhuij huin.
23 Ni̱ achéj Jesús chruhua nuhui chruhua ꞌngo̱ corredo gu̱ꞌnaj Salomón.
24 Ngaa ni̱ ganica̱j ni tsínj israelita xiꞌníj Jesús. Ni̱ nachínj snanꞌanj ni sij síꞌ. Ni̱ gataj ni sij:
―Ni̱ a̱man gui̱sij güi ga̱huin yya ruhua únj ni̱ꞌyaj únj manꞌán re̱ꞌ únj. Sisi̱ hué re̱ꞌ huin Cristo, ni̱ ꞌngo̱ yu̱n ga̱taj yyá re̱ꞌ gu̱nun únj. ―Daj gataj ni sij.
25 Ngaa ni̱ gataj Jesús:
―Hua gatā gunun a ni é re̱ꞌ, sani̱ nun gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ mánj. Ni̱ si sa̱ꞌ nico ꞌyā xiꞌí chrē digyán yya rian án re̱ꞌ da̱j tsínj huīnj anj.
26 Sani̱ nun gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj. Daj si sé dānj xachij huin ni é re̱ꞌ mánj. Ni̱ hua gatā gunun a ni é re̱ꞌ nuguanꞌ nan.
27 Ni̱ unun ni dānj xachij si-nanēj. Ni̱ niꞌīnj ni xuj. Ni̱ nicoꞌ ni xuj rucūj.
28 Ni̱ aꞌuīj si gui̱man ni̱ganj ni xuj nga̱ Yanꞌanj. Ni̱ nitaj a̱man ga̱huiꞌ ni xuj. Ni̱ nitaj a̱ ꞌngo̱ ni tsínj ga̱ꞌue ga̱ꞌne ni xuj raꞌāj mánj.
29 Riqui chrē ni xuj riānj. Ni̱ huin achij chrē daj nga̱ daranꞌ anj. Yuꞌuj daj ni̱ a̱ ꞌngo̱ ni tsínj si̱ gahuin nucuaj ga̱ꞌne ni xuj raꞌa chrē mánj.
30 Rúnꞌ hua urin tsínj hua manꞌānj nga̱ chrē nánj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
31 Ngaa ni̱ guidaꞌa ru̱huaꞌ yún ni tsínj israelita yej ga̱ꞌuiꞌ ni sij Jesús, ruhua ni sij.
32 Sani̱ gataj Jesús:
―Guisíj guiꞌyā nico si sa̱ꞌ guiniꞌi a ni é re̱ꞌ. Ni̱ gahuin nucuāj guiꞌyā daj, guiꞌyaj chrē. Ni̱ xiꞌí u̱n si sa̱ꞌ daj huin ruhua á re̱ꞌ ga̱ꞌuiꞌ a ni é re̱ꞌ yej manꞌānj únj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
33 Ni̱ gataj ni sij:
―Sé xiꞌí ꞌngo̱ si sa̱ꞌ nico guiꞌyáj re̱ꞌ ga̱ꞌuiꞌ ni únj yéj re̱ꞌ mánj. Sani̱ ga̱ꞌuiꞌ únj yej manꞌán re̱ꞌ xiꞌí si aꞌmí re̱ꞌ ꞌngo̱ nuguanꞌ quij xiꞌí Yanꞌanj. Ni̱ maan si ꞌngo̱ tsínj huín re̱ꞌ. Ni̱ ꞌyáj re̱ꞌ sisi̱ huin manꞌán re̱ꞌ Yanꞌanj. ―Daj gataj ni sij.
34 Ngaa ni̱ gataj Jesús:
―Hua ni̱ca si-du̱cuanj nicaj á re̱ꞌ. Ni̱ nuguanꞌ gaꞌmi manꞌan Yanꞌanj huin nuguanꞌ daj. Ni̱ gataj Yanꞌanj: “Gataj manꞌānj sisi̱ huin ni é re̱ꞌ yanꞌanj.” Hué daj gataj Yanꞌanj gunun ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj asi̱j ná.
35 Hué dan ni̱ sisi̱ manꞌan Yanꞌanj gataj sisi̱ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj huin yanꞌanj, (ni̱ niꞌi yya néꞌ sisi̱ nuguanꞌ xa̱ngaꞌ huin si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj),
36 ngaa ni̱ sisi̱ gahuin ninīj, guiꞌyaj Yanꞌanj, ni̱ sisi̱ gaꞌníj Yanꞌanj gaꞌnāj chruhua xungüi̱, ngaa ni̱ asa̱ꞌ ga̱ꞌue ga̱taj á re̱ꞌ sisi̱ aꞌmi quī xiꞌí Yanꞌanj ngaa gatā gunun a ni é re̱ꞌ sisi̱ daꞌníj Yanꞌanj huīnj únj.
37 Ni̱ sisi̱ nitaj si ꞌyaj sūnj si-sun chrē, ngaa ni̱ si̱ guxuman ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj mánj.
38 Sani̱ sisi̱ yya ꞌyaj sūnj si-sun chrē, ngaa ni̱ nu̱nj si nun xu̱man ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ manꞌānj, sani̱ hua xiꞌí gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ si sa̱ꞌ nico guiꞌyā aj. Daꞌ síj, ngaa ni̱ xa̱caj á re̱ꞌ cuenta, ni̱ gui̱niꞌi a ni é re̱ꞌ sisi̱ nne chrē ngāj, ni̱ nnēj nga̱ chrē nej. ―Daj gataj Jesús.
39 Ngaa ni̱ gahuin ruhua ru̱huaꞌ yún ni sij gui̱daꞌa ni sij Jesús. Sani̱ guinani síꞌ rian ni sij.
40 Ngaa ni̱ gahui Jesús ganꞌanj ru̱huaꞌ yún sij anéj chrej xinéj nnee gu̱ꞌnaj Jordán. Ni̱ gunáj sij yuꞌuj daj rian duguataꞌ nnee sini Juan ni ngüi̱.
41 Ni̱ gaꞌna̱ꞌ nico ni ngüi̱ rian Jesús. Ni̱ gataj ni sij:
―Xa̱ngaꞌ ni nun gui̱ꞌyaj Juan si sa̱ꞌ nico. Sani̱ gahuin yya daranꞌ si gataj sij xiꞌí Jesús. ―Gataj ni sij.
42 Ni̱ nico ni ngüi̱ guxuman ruhua niꞌyaj Jesús yuꞌuj daj.