21
Ri ru-ofrenda ri malcaꞌn-ixok
(Mr. 12:41-44)
Ri Jesús xutzꞌat chi ri bꞌayomaꞌ niquiyaꞌ can miera pacheꞌ niyoꞌx-ve can ri ofrenda. Y quireꞌ jeꞌ xutzꞌat jun malcaꞌn-ixok ri altíra puobra, xuyaꞌ can caꞌyeꞌ fichas ri man qꞌuiy ta oc rakalien. Y mareꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva chi ja ri malcaꞌn-ixok puobra la ri xyoꞌn can más que chiquivach quinojiel. Ruma jajaꞌ mesque man qꞌuiy ta ru-miera cꞌo, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin cha ri Dios. Pero ri bꞌayomaꞌ, mesque qꞌuiy miera xquiyaꞌ can, xa ja ri nuꞌon suobra quiqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
Ri Jesús nuꞌej yan chi xtiꞌan destruir ri templo
(Mt. 24:1-2; Mr. 13:1-2)
Y icꞌo ri quitzꞌamuon tzij chirij ri templo. Y niquiꞌej chi altíra jaꞌal rubꞌanic bꞌanun cha y jaꞌal tak abꞌaj ri i-cusan, y nojiel ri choj cha bꞌanun adornar, nojiel reꞌ ja ri vinak i-sipayuon, ncaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Xtalka jun kꞌij antok nojiel ri ntitzꞌat vaveꞌ xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica.
Ri señales ri xcaꞌbꞌanataj antes chi xtiqꞌuis ri roch-ulief
(Mt. 24:3-28; Mr. 13:3-23)
Y ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi ya nuꞌon nojiel reꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva. Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo. Ri tiempo xa cierca chic cꞌo-ve, xcaꞌchaꞌ. Pero ixreꞌ man quixꞌa chiquij. Y antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras o ri vinak pa tak tanamet ncaꞌpalaj-pa chiquij ri autoridades, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ nibꞌanataj naꞌay, pero man ja ta yan reꞌ chi niqꞌuis ri roch-ulief.
10 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. 11 Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar, xtuꞌon viꞌjal y xcaꞌpa yabꞌil. Chila chicaj xcaꞌbꞌanataj kax ri xtiquiyaꞌ altíra xibꞌinreꞌl y xcaꞌtzꞌatataj nimaꞌk tak señales chila chicaj.
12 Pero antok majaꞌ caꞌbꞌanataj nojiel reꞌ, ixreꞌ xquixtzꞌam y xtiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir. Xquixjach pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ i-principales pa tak sinagogas. Xquixtzꞌapes pa cárcel. Xquixucꞌuax chiquivach reyes y chiquivach gobernadores. Nojiel reꞌ xtikꞌasaj ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. 13 Y antok quireꞌ xtiꞌan chiva, ixreꞌ tibꞌanaꞌ aprovechar chi xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ. 14 Y can ticꞌujieꞌ pa tak ivánima chi man nicꞌatzin ta chi ntiꞌan pensar más ri chica tzij nticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ, 15 ruma inreꞌ ri xquiyoꞌn-pa ri tzij chiva. Y xtinyaꞌ jeꞌ inoꞌj chi quireꞌ, riqꞌuin ri noꞌj reꞌ, xtitzꞌapij quichiꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin. 16 Y hasta ri itie-itataꞌ, ri ichakꞌ o inimal, ri ivachꞌalal o ri iv-amigos ri xcaꞌjacho ivichin y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas. 17 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. 18 Pero man jun iveꞌ xtitzak-el. 19 Riqꞌuin ri i-paciencia xtivil ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
20 Y antok xtitzꞌat chi ri tanamet Jerusalén quicholojin-quiꞌ soldados chirij, tivatamaj cꞌa chi xa jubꞌaꞌ chic tiempo nrajoꞌ chi niꞌan destruir. 21 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ. Ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, caꞌiel-pa chupan. Y ri icꞌo pa tak juyuꞌ, man chic cꞌa caꞌuoc-oc chupan ri Jerusalén. 22 Ruma ja kꞌij reꞌ ri xtiyoꞌx rucꞌaxiel nojiel ri i-rubꞌanun ri tanamet reꞌ, chi quireꞌ nuꞌon cumplir cꞌa nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 23 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ! Ruma xtipa jun gran sufrimiento paroꞌ ri roch-ulief y xtika cꞌa ri rayoval ri Dios paroꞌ ri tanamet reꞌ. 24 Iqꞌuiy cꞌa xcaꞌcon cha espada pa quikꞌaꞌ ri soldados. Y nicꞌaj chic vinak xcaꞌcꞌuax nicꞌaj chic naciones cuma ri soldados. Y ri tanamet Jerusalén xtixakꞌ can cuma vinak ri man israelitas ta, hasta cꞌa xtitzꞌakat-na ri tiempo ri yoꞌn chica.
Antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiquicajol ri vinak
(Mt. 24:29-35, 42-44; Mr. 13:24-37)
25 Y qꞌuiy cꞌa señales xcaꞌbꞌanataj riqꞌuin ri kꞌij, ri icꞌ y ri estrellas (chꞌumil). Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief man xtiquil ta chica xtiquiꞌan, xa xtisach quinoꞌj ruma ri mar más xtikꞌajan, y más xtibꞌalkoꞌt riqꞌuin ruchukꞌaꞌ. 26 Y ri vinak, ruma niquiꞌan imaginar ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, xtiquiꞌan desmayar-quiꞌ ruma xibꞌinreꞌl. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos. 27 Entonces ri vinak xtiquitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan jun mukul riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij, xchaꞌ ri Jesús. 28 Y antok xtitzꞌat chi nojiel reꞌ ncaꞌbꞌanataj, quixquicuot y ticꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri ivánima, ruma ya nalka ri kꞌij chi nquixcolotaj-el choch ri ulief, xchaꞌ ri Jesús.
29 Jareꞌ antok jajaꞌ xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica: Titzꞌataꞌ ri víquix y nojiel ri chieꞌ. 30 Antok ya ncaꞌiel-pa quixak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka. 31 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi cierca chic cꞌo-ve ri ru-reino ri Dios.
32 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief. 33 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
34 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Man tiꞌa ivánima chirij ri vaꞌen, man quixkꞌabꞌar, y man joꞌc ta oc ri nicꞌatzin chiva ri choch-ulief ri ntiꞌan pensar, y antok xtinaꞌ, xa ja xalka ri kꞌij chi inreꞌ nquinalka. 35 Xa xtalka incheꞌl nuꞌon jun trampa. Quireꞌ xtuꞌon antok xtalka pa quiveꞌ quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. 36 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y siempre tibꞌanaꞌ orar, chi nquixcolotaj choch nojiel ri sufrimiento ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief, y chi quireꞌ otz ri icꞌaslien nquixalka choch ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
37 Y ri pakꞌij ri Jesús nicꞌujieꞌ pa templo, ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y chakꞌaꞌ niꞌa choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y chireꞌ nicꞌujie-ve. 38 Y iqꞌuiy vinak ri ncaꞌlka macꞌajan yan ri pa templo chi nicaꞌxaj ri nuꞌej.
21:15 Lc. 12:11-12. 21:16 Mt. 10:17-21; Mr. 13:9-12. 21:22 Os. 9:7. 21:25 Is. 13:10; 34:4; Ez. 32:7; Jl. 2:31; Ap. 6:12-13. 21:27 Dn. 7:13; Ap. 1:7. 21:37 Lc. 19:47.